- žiaugčiojimas
- žiáugčiojimas sm. (1) KŽ, Ds 1. → žiaugčioti 1: O ta tavo žiáugčiojimas! A širdis pyksta? Rdn. Užspringo, toks žiáugčiojimas, baisu veizėti Krš. O tąsymasis, o žiáugčiojimas! Sb. Burnoj jaučia kartumą; verčia ant žiaugčiojimo ir vėmimo A1883,139(Bs). 2. → žiaugčioti 5: Jo visa kalba buvo savotiškas žiaugčiojimas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.